POLITIKA

Pramogų verslas politikoje

Lietuvos politikos padangėje kartais atsitinka visokių „šposų“. Mėgsta lietuviai visokiausius šou, šokių, dainų dešimtukus. Mėgsta humoro laidas. Žmonės, teikiantys tokias pramogas liaudžiai, vis nusprendžia palikti sceną ir bandyti eiti valdyti valstybės. Juk kas čia sunkaus? Jei galima suorganizuoti festivalį, jei galima dalinti „Auksinius svogūnus“ – galima ir už valstybės vairo stovėt. Juk liaudies palaikymas – beveik garantuotas. Linksma ta mūsų tauta. Kitą vertus, jei gali santechnikas iš Rusijos, kodėl negali pramogų verslo ryklys?

Lietuvos partinė sistema


Pastarieji rinkimai (2004 m.) aiškiai parodė, kad Lietuvos rinkėjai yra vis mažiau pastovūs. Net pusė šiuose rinkimuose dalyvavusių žmonių balsavo už kitas partijas, palyginti su parlamento rinkimais 2000 m. Rinkėjų nestabilumas, gerokai išaugęs 2000 m., tęsiasi, o partijų pasiūla taip pat išaugo. Dabar bene kiekvienas gali rasti partiją pagal savo skonį: dešiniuosius vilioja konservatoriai su liberalcentristais, kairiuosius – visa plejada, pradedant valstiečiais, baigiant valdančiąja koalicija, o radikalai gali pasiguosti liberaldemokratams ir iš dalies darbiečiams. Darbo partija, kaip pažymi politologai, užėmė tuščią kairiąją nišą, kurią kadaise paliko LDDP, o radikalias nuotaikas susiurbė R. Pakso partija. Politinių partijų pasiūla turėtų ateityje įtikti net ir išrankiausiems rinkėjams. Tuomet galėtume kalbėti apie partinės sistemos stabilizacijos perspektyvas.

Partinė sistema Lietuvoje iš dalies primena Suomijos ar Šveicarijos atvejus: taikant J. Blondelio kriterijus, Lietuvos partinė sistema išlieka tolygi – keturios didžiausios parlamentinės partijos kontroliuoja 72 proc. parlamento vietų, o keturios proporciniuose rinkimuose daugiausiai surinkusios jėgos turi 75 proc. balsų. Jei įtrauksime visas partijas, kurios turės frakcijas ar kurios perlipo 5 proc. rinkimų slenkstį, minėti skaičiai viršys 90 proc.

Dabar Lietuvoje įregistruotos 37 partijos. Tačiau realiai tik 18 Lietuvos politinių partijų po 2007 m. vasario 25 d. rinkimų dalyvauja valstybės valdyme, t.y. turi mandatų Seime ir/arba savivaldybėse. Artėjant rinkimams į Seimą šioje srityje pastebimas nemenkas subruzdimas. Steigimo dokumentus Teisingumo ministerijai sunešė ne vieni kandidatai į naujos partijos įkūrėjus. Gegužės pabaigoje buvo įkurtas dirbantiesiems ir jų susivienijimams atstovausiantis „Profesinių sąjungų centras“. Partijos pirmininku išrinktas buvęs socialdemokratas, dabartinis profsąjungos „Sandrauga“ vadovas Kęstutis Juknis. Gegužės viduryje steigimo dokumentus Teisingumo ministerijai įteikė ir laidų vedėjo Arūno Valinsko vadovaujama Tautos prisikėlimo partija (TPP). Dar viena steigiama partija – Algirdo Paleckio „Frontas“. Tuo metu partiją siekę įregistruoti žemaičiai sulaukė neigiamo Teisingumo ministerijos atsakymo. Ministerijai užkliuvo pernelyg mažas dalyvių skaičius steigiamajame suvažiavime bei partijos įstatų nuostatos apie žemaičių kalbos vartojimo skatinimą nuo šeimos iki administracinio sektoriaus. Tai esą reikštų, jog Lietuva de facto tampa federacine valstybe. Abejonių Teisingumo ministerijai sukėlė ir žemaičių siekis savo kraštą atkurti apskrities vieneto pavidalu, nes tai gali kelti grėsmę valstybės teritoriniam vientisumui.

Ką reiškia Lietuvoje įkurti naują partiją? Ar įmanoma kažkuo išsiskirti? Juk nedidelė mūsų Lietuvos teritorija jau ir taip talpina 37 politines partijas. Ar gali naujai įsikūrusi partija sudrebinti melsvą padangę ir Seimo sienas? Ar gali nukariauti lietuvių širdis, pavergti jų balsą? Prisiminkime „Darbo partiją“. Keista, atrodo, kad įmanoma viskas, net tai, kas sveiku protu nesuvokiama. Jeigu partiją gali įkurti gerai lietuviškai nešnekantis santechnikas iš Rusijos, vadinasi gali ir šou žvaigždės. Pažvelkime atidžiau į Arūno Valinsko „Tautos prisikėlimo partiją“. Kaip ji ketina prikelti tautą? Dainomis, pažadais, o gal ryžtingais veiksmais?

„Tautos prisikėlimo partijos“ – pirmasis suvažiavimas


Gegužės 18 dieną, Vilniuje gausus pramogų pasaulio įžymybių būrys įkūrė Tautos prisikėlimo partiją (TPP), kurios pirmininku išrinktas teisininko išsilavinimą turintis televizijos laidų vedėjas 41-erių Arūnas Valinskas. Ilgus metus iš TV ekrano milijonus bei „auksinius“ svogūnus dalinęs „šoumenas“ A. Valinskas, palikęs LNK, bando keisti amplua. Subūręs draugų kompaniją siekia „išsikovoti“ vietą ir taip ankštoje Lietuvos politinėje arenoje. Sekasi sunkiai, nes šiandien jau neužtenka riktelėti skambų lozungą ir taip patraukti būsimus balsuotojus į savo pusę. Lietuvos rinkėjas išpruso, „katės maiše“ nebeperka ir skambiais partijų pavadinimais nebesigundo. A.Valinskas, greitai supratęs, kad nepavyks sugundyti rinkėjų įkūrus tik „šoumenų“ partiją, naujai buriamą politinę jėgą pavadino Tautos prisikėlimo partija, tapo jos vedliu.

Suvažiavime už A.Valinską nebuvo balsuojama, jo kandidatūra patvirtinta bendru sutarimu, o visa rinkimų procedūra truko maždaug dvi minutes. A.Valinskas buvo vienintelis kandidatas į partijos lyderius, savo konkurentu juokais siūlęs dainininką ir gerą savo draugą Žilviną Žvagulį. Į partijos vadovybę išrinkti laidų vedėja D. Tamošiūnaitė-Budrė ir operos solistas D. Staponkus, verslininkai Vincas Babilius ir Andrius Burba, medikas Vitalijus Sokolovas bei muitinės pareigūnas Romualdas Petrauskas, aktorius R. Vilkaitis. „Mano labai geras charakteris“, – kukliai tarstelėjo pastarasis, prisistatydamas kolegoms, ir sukėlė juoko bangą. Beje, R. Vilkaitis buvo pasišovęs dalyvauti pirmuosiuose Lietuvos prezidento rinkimuose, tačiau vėliau savo kandidatūrą atsiėmė.

Tačiau naujoji partija iš karto susidūrė su netikėtomis problemomis, o Arūnui Valinskui tik iš antro karto pavyko įsteigti Tautos prisikėlimo partiją. Į pirmąjį suvažiavimą atvyko tik apie 200 delegatų. Partijos atstovai tvirtino, kad dauguma į suvažiavimą atvykusių delegatų turi kitų partijos narių įgaliojimus. Anot jų, kai kurie turi net po 6-10 įgaliojimų. Suskaičiavus paaiškėjo, kad salėje yra 687 balsai. Politinei partijai įsteigti būtina, kad ji Lietuvoje turėtų ne mažiau kaip tūkstantį steigėjų. Pats A.Valinskas po suvažiavimo žurnalistams tvirtino, kad pagal Civilinį kodeksą sprendimams priimti užtenka ne mažiau kaip pusės steigėjų, t.y. 500 plius 1. „Šiandien su įgaliojimais ir visais žmonėm buvo tikrai reikiamas kiekis, kad priimti nutarimai būtų galiojantys ir teisiniai“, – kalbėjo A. Valinskas.

Tačiau Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) vadovas Zenonas Vaigauskas ne kartą yra sakęs, kad steigiamajame suvažiavime turi dalyvauti ar kitus įgalioti jiems atstovauti vienas tūkstantis partijos narių. „Pagal politinių partijų įstatymą, steigėjų turi būti ne mažiau kaip 1000. Šioje partijoje jų yra 1,5 tūkstančio, į steigiamąjį suvažiavimą atvyko beveik 700, tai kur dar 800 delegatų? Gal tų įgaliojimų ir iš viso nėra? Kiekviena partija privalo parodyti, kad ji yra skaitlinga, turi rinkėjų palaikymą. Kitokiu atveju, partijos susikūrimui gali užtekti ir 2-3 žmonių“, – sakė VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas. Anot jo, reikiamo delegatų skaičiaus nesurinkusi partija turėtų rengti antrą suvažiavimą. „Politinės partijos, nesurinkusios reikiamo delegatų skaičiaus, vėliau karštligiškai bando stiprintis“, – kalbėjo Z.Vaigauskas, pridūręs, kad lemiamą žodį šioje situacijoje turės tarti Teisingumo ministerija (TM).

Norint registruoti partiją, jos steigimo dokumentus reikia pateikti TM, kuri per 30 dienų patikrina, ar partijos steigimas atitinka įstatymo nustatytas procedūras bei ar steigiamos partijos programa ir įstatai nepažeidžia Konstitucijos ar kitų įstatymų reikalavimų, ir patvirtina, kad partiją įregistruoti galima.

Jeigu politinės partijos programoje ir įstatuose nurodyti tikslai ir uždaviniai, veiklos būdai prieštarauja Konstitucijai ar kitiems įstatymams bei, jeigu partijos steigimas neatitinka Civilinio kodekso ar Politinių partijų įstatymo reikalavimų Teisingumo ministerija atsisako patvirtinti, kad politinę partiją įregistruoti galima. Teisingumo ministerijos atsisakymas gali būti skundžiamas teismui. Jei Teisingumo ministerija patvirtins partijos steigimo dokumentus, Tautos prisikėlimo partija taps 38-ąja Juridinių asmenų registre įregistruota partija.

Antrasis suvažiavimas ir ­požiūris į konkurentus
Skambiai pirmąjį suvažiavimą sutikę partijos atstovai antrą kartą žiniasklaidos nepakvietė. Apie antrąjį suvažiavimą nebuvo informuota ir Vyriausioji rinkimų komisija. „Apie tai sužinojau tik iš žiniasklaidos. Žinoma, įstatyme nėra nurodyta, kad steigiamuosiuose suvažiavimuose turi dalyvauti atstovai iš VRK ar Teisingumo ministerijos. Tikiuosi, kad žiniasklaida šią situaciją įvertins teisingai. Negaliu paaiškinti, kodėl nebuvo pranešta. Demokratinėse valstybėse valdžios institucijos stengiasi veikti kuo skaidriau ir atviriau. O paslėptais veikimo būdais veikia pogrindinės organizacijos, sąmokslininkai, teroristai“, – teigė VRK pirmininkas Z. Vaigauskas.

Nors suvažiavimo dalyvius norėjo pasveikinti kitų partijų atstovai, buvo paprašyta jų neatvykti, nes, anot A.Valinsko, „jiems, o ne mums daugiau naudos, kad stovi šalia mūsų“. Suvažiavimą tik stebėjo prezidento patarėjas Mindaugas Kluonis. Susirinkimo metu A.Valinskas ne kartą pakartojo, kad „už jų niekas nestovi“ bei, kad į TPP nebus priimami perbėgėliai iš kitų partijų.

Savo pasisakymuose ar replikose A.Valinskas negailėjo kritikos dabartinėms partijoms, nors kartu pripažino, jog ir TPP nariai nėra šventi. Kartu jis ragino elgtis „kaip vestuvėse: jei kas turi ką nors blogo pasakyti, tegul pasako dabar arba nutyla amžiams“.

Paklaustas, su kokiomis politinėmis jėgomis TPP bendradarbiautų, jos kūrėjas paminėjo tik tas, kurios netaptų partneriais, – Viktoro Uspaskicho vadovaujamus „darbiečius“ ir Rolando Pakso vadovaujamus „tvarkiečius“.

Partijos „Tvarka ir teisingumas“ vicepirmininkas Valentinas Mazuronis atsikirsdamas teigė, kad šis projektas, kaip ir dabar steigiama „Žemaičių partija“, gali būti skirtas specialiai kovai su TT. „Vienu metu pasirodo minėti du politiniai projektai ir prasideda specialiųjų tarnybų operacijos nukreiptos prieš partiją. Aš atsitiktinumais netikiu, nors viską, kas susiję su teisėsauga, palieku spręsti teismui“, sakė V. Mazuronis.

Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas sakė, kad balsus po minėtų A. Valinsko pareiškimų su naująja partija teks dalintis būtent socialdemokratams, liberalcentristams ir konservatoriams. „Jie pareiškė, kad gali tarpusavy jungtis, tai tegul ir dalinasi. Mums tai jokios grėsmės nekelia“, – tvirtino V. Uspaskichas, pabrėždamas, jog nauja partija dar net neįsteigta.

Liberalcentristas Vytautas Bogušis patvirtino, kad jo partija visai galėtų sudaryti koaliciją su A. Valinsko steigiama politine jėga. „Du aspektai. Vienas – ne iš noro, bet iš reikalo taip gali būti. Antras – svarbiausia suderinti programines nuostatas ir vyriausybės programą“, – sakė V. Bogušis. Tiesa, pasak V. Bogušio, savo siekiu „atimti balsus iš populistų“ A. Valinskas pripažino, į kokią nišą pretenduoja.

Replikuodamas į konservatorių pareiškimus, jog jie nebendradarbiautų su TPP, A. Valinskas atkirto: „Tai mes su jais neitume. Mums būti šalia konservatorių būtų didesnis minusas, negu jiems būtų pliusas atsidurti šalia mūsų“. Be to, TPP rinkimuose siekia ne tik „eliminuoti iš žaidimo žmones, kurie mus valdė daug metų ir kuriems, kaip teigė premjeras, gyvenimas tik gerėja“, bet ir minėtas dvi partijas, kurios kelia „pakankamai didelę grėsmę ne tik vidaus saugumui, bet ir išorės“, mat esą yra intensyviai finansuojamos „iš kaimynų“. Taip pat siekiama į rinkimus pritraukti kuo daugiau žmonių. Neoficialiais TPP turimais duomenimis, jei ji dalyvaus rinkimuose, balsuos apie 60 proc. – pusantro karto daugiau nei paprastai pastaruosiuose rinkimuose.

Iš pradžių A.Valinskas teigė, kad partija politinių ideologijų spektre laikos centro, tačiau vėliau pasisakymą pakeitė, pareikšdamas, kad partija nėra nei dešinioji, nei kairioji ar centristinė. „Kaip ir gyvenimas nėra nei kairėje, nei dešinėje, nei centre, gyvenimas turi tik dvi kryptis – pirmyn arba atgal. Mes norime visus pakviesti eiti pirmyn“, – kalbėjo pramogų pasaulio žvaigždė.

Paanalizuokime. Ar tai reiškia, kad jie išvis nesiruošia savęs varžyti idėjomis, principais ir deklaruoja atsisaką turėti pažiūras? Galbūt jie taip taikosi prie jau esamų politinių partijų? Juk kas šiais laikas varginasi būti ištikimi ideologijai? Ką galima būtų daryti su tokia pozicija. Galbūt ja prekiauti? Galima būtų paremti dar viena kita „liūtą“ ar kokį smulkesnį gyvūnėlį?

Kas galėtų geriausias pirkėjas? Tradiciškai su užsakančiais muziką oligarchais sutariančios „tradicinės“ partijos. Kas konkurentai parsiduodant? Tie, kurie jaučiasi nepelnytai pašalinti iš aukciono – „populistai“. Taigi teiginys, jog balsus partija ketina atimti iš Darbo partijos bei „Tvarkos ir teisingumo“, reiškia, kad politiniam elitui ir taip savas Arūnas Valinskas siūlo būsimajame Seime savo paslaugas. Pirmiausia – bankrutuojantiems socialdemokratams, o gal ir beprasmišku balastu (krikdemais ir tautininkais) mėgstantiems apsikarstyti konservatoriams. Kad tik pirktų. Kalbant paprasčiau, Prisikėlimo „partija“ tėra tik dar vienas politinis verslo projektas. Panašiai kaip „Leo LT“: atominė elektrinė – priedanga, o tikroji esmė – VP grupės verslas iš valstybės biudžeto.

Tačiau tiek „tradicinės“, tiek „populistinės“ partijos paskelbė, kad „šoumenų“ ėjimas į Seimą yra gryniausia nesąmonė ir tai Seimo nediskredituotų. Tarsi atskirų socialdemokratų išvykos į Maltą arba blaškymaisi girtiems po Seimo rūmus – nediskredituoja. O kur „darbiečių“ išvykos Maskvon diskutuoti apie demokratiją Lietuvoje? Liberalų Sąjūdis ir Liberalcentristai taip ir pasakė, kad A. Valinsko partija gal net greičiau Seimą paverstų kultūringesniu ir tvarkingiau dirbančiu, jeigu iš tradicinių ir populistų atimtų po keletą vietų.

Partijos nariai


Partijos sąraše jau figūruoja tokios pavardės: Arūnas Valinskas, Remigijus Vilkaitis, Linas Kunigėlis, Asta Baukutė, Vytautas Šapranauskas, Donalda Meiželytė, Česlovas Gabalis, Deivis Norvilas, Rūta Mikelkevičiūtė, Mindaugas Stasiulis-Saulėns, Žilvinas Žvagulis, Tomas Augulis, Arina, Nerijus Juška, Stasys Povilaitis, Irena Starošaitė, Marius Berenis-Tru, Inga Valinskienė, Gintaras Zdebskis, Linas Karalius-Ezopas, Daiva Tamošiūnaitė-Budrė, Kristupas Krivickas, Arvydas Stonys, Rokas Žilinskas, Raimundas Šilanskas, Arūnas Storpirštis ir daugelis kitų…

Nors partijos lyderis griežtai neigia kalbas, kad ši partija – „šoumenų“ išmislas, tačiau nužvelgus asmenis, kurie jau pritarė ir pasirašė sąraše apima dvejopas jausmas. Žinoma, toks įspūdis gali susidaryti – juk jie yra matomi, o kiti dirba uždaresnėje erdvėje. Tačiau kažkaip nejučia imi prisiminti garsųjį komunizmo lozungą, kad valstybę gali valdyti ir namų šeimininkė, visą gyvenimą praleidusi prie puodų. Galbūt nužengus nuo scenos tą daryti dar lengviau?

A.Valinskas juokavo, kad dabartinių politikų „pramušti“ jau nebeįmanoma. Būtent todėl esą partijoje nelaukiami tokie žmonės kaip dainininkai Radžis, Minedas (kuriems, beje, dar net nėra 25-erių – tokio amžiaus reikia norint patekti į Seimą), Eugenijaus Ostapenka. Pasak jo, su šia partija į politiką pageidauja ateiti daugiausia jauni žmonės, kurie iki šiol neturėjo nieko bendro su partijomis ir yra savo sričių profesionalai.

Kaip teigė A.Valinskas, partijos veikloje dalyvaus ne tik pramogų ir verslo atstovai, bet ir teisininkai, ekonomistai, medikai, kitų profesijų atstovai, kurie darbu jau susikūrė savo materialųjį gyvenimą ir į politiką eina dirbti, o ne užsidirbti. Vis dėlto, paprašytas išvardinti steigėjus ne šuo verslo atstovus, kalbą lyderis nusuka kita linkme. „Muzikantai neruoš ekonominės programos. Partija nevienija išskirtinai pramogų verslo atstovų. Čia bus žmonės, norintys dirbti“, – kalbėjo A. Valinskas. Partijos pirmininkas taip pat patikino, jog rinkimuose iškovotų mandatų neatiduos kitiems ir patys eis į politiką: „Mes einame į naująją politiką ir kursime Lietuvą tokią, kokioje norėtų gyventi mūsų vaikai“. Tiesa, dauguma garsenybių tik prisidės prie partijos populiarinimo ir į Seimo ar į Vyriausybės kabinetus nesiverš. Anot jo, TPP bus tie žmonės, kurie niekada nedalyvavo politikoje, atviri naujovėms, ir tie, kurie nemato kito kelio, kaip su jėgomis, kurios dabar yra, kovoti.

Anot A. Valinsko, dalis partijos kolegų kandidatuos vienmandatėse apygardose ir tai darys rimtai, nes gavęs tokį mandatą negali pasitraukti iš Seimo. Kiti dalyvaus palaikydami vieną ar kitą kandidatą savo asmeniniu pavyzdžiu. Treti paklius į rinkimų sąrašą. Vieni liks Seime, kiti gal neis į jį. Nebūtina būti Seimo nariu, kad dalyvautum politikoje. Pats pramogų verslo ryklys tvirtino, kad jei pasitaikytų galimybė, į Seimo pirmininko postą nepretenduotų. Jo nuomone valstybę turi valdyti profesionalai, o postus reikia siūlyti tiems, kurie gali tai daryti geriausiai. Tačiau tikru profesionalu buvo įvardintas tik Seimo narys Č. Juršėnas, o iš partijos sąrašo… vėl abstrakčiai užsiminta: „Mūsų sąraše bus profesionalių ekonomistų, teisininkų. Žodžiu, tų, kurie gali valstybę valdyti profesionaliai“. Kyla klausimas, kas jie? Kodėl slepiasi po žinomomis pavardėmis? Gal yra slepiami, kad niekas jų nenuviliotų? Neapkerėtų?

Šalies politologai, su Algiu Kuprevičiumi priešakyje, teigia, kad pramogų pasaulio atstovų užmojai burtis į politinę partiją ir dalyvauti Seimo rinkimuose rodo dabartinių partijų problemas ir šalies politikos nebrandumą. Tačiau gal tikroji problema – ne tie, kurie kuria alternatyvias partijas, o vadinamoji normalioji politika, kuri nebepateisina visuomenės vilčių? Tuo pačiu politologai primena, kad pasaulyje yra pavyzdžių, kai politikoje dirba sportininkai ar pramogų pasaulio atstovai. Estijoje humoristų įkurta Rojalistų partija pateko į parlamentą, o JAV Kalifornijos valstijai vadovauja gubernatorius, žinomas aktorius Arnoldas Schwarzeneggeris.

Partijos finansavimas, įstatai, programa


A.Valinsko įkurta Tautos prisikėlimo partija (TPP) turės tokį patį sutrumpinimą, kaip ir Egidijaus Klumbio vadovaujama Tautos Pažangos partija (TPP), tačiau skirtingai nei kitose partijose Tautos pramogų partijos atstovams nario mokesčio mokėti nereikės. „Mums reikalingas tik minimalus finansavimas. Didžiąją dalį prieš rinkimus išleidžiamų pinigų sudaro lėšos, kad partijų nežinomi kandidatai būtų žinomi. Mums to nereikia, mus ir taip visi žino“, – teigė A. Valinskas.

Suvažiavime taip pat buvo patvirtinti ir naujosios partijos įstatai ir programa, kurios šūkis – „Valstybę reikia valdyti, o ne ją savintis“. Pagal deklaraciją, šios partijos tikslas – skatinti sveikas kūrybines Tautos galias, prikelti Lietuvos žmonių tikėjimą valstybe ir jos institucijomis, tikėjimą, kad kiekvieno piliečio balsas yra svarbus ir gali pakeistų jų bei jų vaikų ateitį, pasididžiavimą Lietuva. Programos deklaracijoje pažymima, kad TPP nesiekia pakeisti Lietuvos geopolitinės orientacijos, konstitucinės santvarkos, politinės sistemos pagrindų. Dokumente TPP nariai skelbia nesantys dar vieni „gelbėtojai“ ir žada siekti, kad politinės sistemos dalyviai atsisakytų populistinių pažadų ir veikimo metodų. „Mes nesiekiame valdyti, norėdami patenkinti ambicijas ar praturtėti – mes siekiame, kad visiems mums svarbius sprendimus atsakingai priimtų sąžiningi ir kompetentingi žmonės“, – rašoma deklaracijoje. Joje pažymima, kad Tautos prisikėlimo partija – antipopulistinė ir antikorupcinė partija, kurios dauguma narių niekuomet nedalyvavo politikoje, kurių nesaisto įsipareigojimai turtingiems rėmėjams ir paskui juos nesivelka korupcijos šleifas.

Pirmaeiliu valstybės uždaviniu įvardijamas jaunimo švietimas ir lavinimas, deklaruojamas siekis mokytojo profesijai sugrąžinti prestižą, žadama siekti, kad kokybiškas išsilavinimas būtų prieinamas visiems vaikams bei jaunuoliams nepriklausomai nuo jų socialinės padėties. Taip pat pasisakoma už patriotinį auklėjimą bei akcentuojama, kad mokytojų lietuvių kalba turi būti nepriekaištinga.

Dokumente teigiama, kad TPP reikalaus aukščiausių moralės standartų iš visų lygių valstybės tarnautojų, pirmiausia iš savo partijos narių, pasisakoma už visuotinį pajamų ir turto deklaravimą. Taip pat žadama siekti, kad įstatymus pažeidusios partijos negalėtų tikėtis valstybės paramos, kad sumažėtų neskaidri partijų priklausomybė nuo rėmėjų ir kad „rinkimai negalėtų vykti skolon“. Verslo srityje ketinama gerinti investicijų skatinimo ir apsaugos sistemą, siekti euro įvedimo, stiprinti pastangas šalies energetikos sistemą integruoti į Europos energetines sistemas, taip pat pasisakoma už tai, kad „mažiau uždirbantiems visuomenės nariams mokesčiai turi būti laipsniškai sumažinti, kad būtų skatinamas viduriniosios klasės augimas“.

TPP ketina gerinti demografinę situaciją, žada garantuoti vienodą valstybės rūpestį visais vaikais, nepriklausomai nuo to, ar jie auga visavertėje šeimoje, ar ne. Pasisakius už pensinio aprūpinimo gerinimą, programoje teigiama, kad vienas iš „šaltinių, galinčių bent kiek sumažinti infliacijos žalą pensininkams, galėtų būti neteisėtai profsąjungoms perduotas turtas, kurį dabartiniai pensininkai savo darbu kadaise ir sukūrė“.

Programoje taip pat yra nuostata, kad bus ieškoma galimybių kiekvienam piliečiui pateikti Konstituciniam Teismui individualų skundą, sumažinti biurokratinius medikų darbo suvaržymus, skatinti privataus sveikatos draudimo įdiegimą, skleisti visokeriopos donorystės idėją. „Sieksime įgyvendinti požiūrį, kad įsipareigojimai euroatlantiniams tarptautiniams partneriams Lietuvoje būtų suvokiami ir vykdomi ne kaip našta, o garbinga pareiga. (…). Sieksime, kad Lietuva taptų Baltijos šalių regiono lydere“, – sakoma TPP programoje.

Deklaracija, nuostatos, įstatai. Kaip jau buvo minėta anksčiau, jiems buvo pritarta per porą minučių. Niekas nesiginčijo, nediskutavo. Jie tiesiog buvo išvardinti. Matyt, draugai draugais pasitiki, gal bijo kritikuot? Gal nemato prasmės? Ima rodytis ir jau visai rimtai, kad su šia partija kažkas ne taip. Šūkiai ir lozungai kaip turi būti, panieka korupcijai, baidymasis užnugario, įsipareigojimų rėmėjams. Lyg ir gerai, lyg ir taip, kaip ir kitose partijose. Gana tradiciški pasireiškimai. Nors kitą vertus – ką naujo čia prigalvosi? Viskas aplink yra politika, A. Valinskas tai puikiai supranta. Jo draugai – taip pat. O draugai – televizijos žvaigždės. Va, šis niuansas ir skiria nuo kitų partijų. Jie matomi, žinomi, populiarūs. Ką jiems reiškia nuo pop scenos užlipti ant valstybės valdytojų lieptelio. Iš jų lūpų ir šūkiai kitaip skamba ir pažadais, jau beveik, būtų galima patikėt.

Vienintelis išsakytas „vertybinis“ pažadas – padėti „garbingiems žmonėms“ politikoje. Bet kadangi „garbingieji“ atkakliai neįvardinti, tai galima nutylėti ir garbės kainą, dydį? Tikrieji verslininkai taip ir turi daryti – tegu patys siūlosi, kaip kokiame aukcione. Galima teigti, kad bene radikaliausias šios partijos pažadas yra sumažinti Seimo narių skaičių nuo 141 bent iki 99. Kuo mažiau – tuo geriau, kiekvienam teks didesnė dalis. Be to, norint perimti populistų rinkėjus juk ir reikia elgtis kaip tiem patiem populistam.

Apskritai radikalių reformų TPP nežada. Šūkiai gražūs. Juos ne gėda būtų prirašyti prie bet kurios partijos programos. O į klausimą, kas tiesa, o kas melas, atsakys rinkimai. Žinoma, ir ta situacija, kuri susiklostys po jų.

Naujoji politinė partija tikisi sėkmingai dalyvauti spalio 12 dieną vyksiančiuose rinkimuose ir, įveikusi 5 proc. barjerą, patekti į Seimą. Daugiausia mandatų „Tautos prisikėlimo partija“ tikisi iškovoti vienmandatėse apygardose – savo kandidatus partija žada kelti kiekvienoje iš 71. Tačiau A. Valinskas negalėjo pasakyti, kada partija paskelbs galutinius kandidatų sąrašus daugiamandatėje ir vienmandatėse apygardose, tik patvirtino, kad ir pats balotiruosis vienmandatėje apygardoje, tačiau irgi neįvardino kurioje.

Svarstymai, pasvarstymai ir išvados


Taigi pastaruoju metu politikos erdvėje nenutyla kalbos apie A. Valinsko partiją. O pastaroji skelbiasi, kad ruošiasi nurungti arba bent jau atimti dalį balsų iš dabartinių populistinių partijų. Kyla klausimas, kurios partijos dabar ne populistinės? Ar tos, kurios tariasi turinčios ilgametes tradicijas? Kuriose nariai keičiasi ne tik prieš rinkimus, bet ir tarpe jų? Politologai jau senokai nunarinę galvas primena: nebėra ideologijos, nebėra principų. O kas yra? Pelno troškimas? Garbės? Valdžios? Tačiau grįžkime prie TPP. Pastaroji bado pirštais į „darbiečius“ ir „tvarkiečius“. Tačiau pažvelgus į jų retoriką, pateikiamas pastabas, atrodo, kad jų veiksmai, švelniai tariant, nesuprantami. Jie skelbiasi, kad nori atimti rinkėjus ir Darbo partijos arba partijos „Tvarka ir teisingumas“, bet daugiausiai kritikos skiria dabartinei valdžiai, kurioje būtent šių partijų ir nėra.

Sklando net tokie gandai, kad ši A. Valinsko iniciatyva turi aiškius investuotojus. Nors pats lyderis, užsilipęs ant pjedestalo, rėkia, kad už jų atseit niekas nestovi. Verta pagalvoti apie „VP Market“ dešimtuką. Gal A. Valinskas su J. Morkūnu, įgyvendinus TV3 laidos apie LEO LT projektą, nutarė imtis rimtesnio projekto, kuris užtikrintų „VP Market“ saugų LEO LT projekto įgyvendinimą, o ir leistų ateityje ramiau gyventi? Su dabartine valdžia, kaip matome, „VP Market“ sutaria ir taip neblogai, o va Darbo partijos, partijos „Tvarka ir teisingumas“ bei galbūt dar kelių prisijungusių prie jų koalicija tikrai sujauktų kortas, o gal net taptų sunkiai „įkalbami“, o tai reikštų, kad tektų kalbėti apie didelius resursus įtikinimui. Pagal dabartinius reitingus, tai taip tikrai gali atsitikti. Kitaip tariant, „VP Market“ išties būtų naudinga, jei jie nutartų remti Tautos prisikėlimo partiją.

Žinoma, jei jie dirbs mėgėjiškai, tai ir rezultatai bus mėgėjiški, tačiau potencialo ši partija turi. Tie žmonės gali tapti protinga jėga, tačiau be visko jie turėtų aiškiai įsivardyti savo atsakomybes ir kaip jie elgsis, jei atsiras krizinių situacijų dėl koalicijų arba korupcijos. Nemanau, kad A. Valinsko pasakymas – „Kodėl visi dalykai turi būti daromi rimtais veidais? Mes nesakome, kad tikrai sugebėsime išgelbėti Lietuvą nuo krizės. Tikrai ne. Krizė gali būti ir neišvengiama. Bet su mumis bus linksmiau tą krizę pergyventi“ – yra apgalvotas ir pasvertas. Negijau visai siekiama Lietuvą paversti absurdo teatru? Norisi pašmaikštauti, juk partiją galėtų sukurti ir politologai peliukai Mauzeris su Sūrskiu, ir garsiosios blondinės, kurių partijos reitingo A. Valinskas tikrai nepasivytų. Apie Radžį ir „Nekviestos meilės“ kolektyvą net nekalbu. Juk tokių partijų iniciatoriai taip pat gali aiškinti, kad jie ateina budinti, gelbėti, prikelti Lietuvos, kad nori užbaigti cirką Lietuvos Seime ir Vyriausybėje.

Žinoma, rinkimai tokiu atveju būtų linksmi, nepakartojami, su fejerverkais ir koncertais. Juk kaip teigia pats A. Valinskas, blogiau nei dabar būti jau nebegali… Tuomet iškiltų klausimas, o ką veiktų dabartiniai, tikrieji politikai? O kas jiems beliktų? Kurtų „Auksinius svogūnus“, o apdovanojimų atsiimti kviestų A. Valinską. Galbūt G. Kirkilas šaipytųsi iš Šapro, o J. Razma vaidintų R. Vilkaitį? Scenarijus baisus. Norisi sušukti: „Nedarykime iš visko šou!“. Juk įsijungus žinias, kartais taip pasiilgsti rimtos politikos bei rimto požiūrio į valstybę, jos gyventojus.

Tačiau garsūs vardai Lietuvos žmones veikia. O scenarijus, kuriame pirmais numeriais garsenybės bus įrašomos į sąrašus, bus paskirstytos vienmandatėse rinkiminėse apygardose, neblogas. Po vieną garsenybę į kiekvieną vienmandatę rinkiminę apygardą – galbūt šis partijos šūkis realesnis? – taip bus užtikrintas laimėjimas. Kyla klausimas, ką tos garsenybės žino apie įstatymų leidybą, darbą Seime, ką jos ten patekę darys? Gerai bent jau, kad neslepiama, jog žvaigždės Seime dirbti nenori. Atlyginimai per maži. Jie, savo populiarumu, tik praskins kelią po jų į sąrašą įrašytiems kitiems kandidatams, tarp kurių – teisininkai, ekonomistai, politikai, visuomenininkai, pedagogai, dabar mažai žinomi, todėl vieni patys į Seimą patekti negalintys. Partijos sąrašui rinkimus laimėjus, ir dar, be abejo, dideliu nuošimčiu, pramogininkai pasitrauks ir savo laimėtas vietas užleis po jų sekantiems Seime norintiems dirbti profesionalams. Toks planas – gana gudrus.

Kad ir kaip bebūtų, šis naujas politinis įvykis priešrinkiminį „jovalą“ dar padidino. Vieniems jis kelia juoką, kitiems – pyktį, dar vieni žada už juos balsuoti, kiti, kaip visada, į rinkimus žada neiti. Paprastai tokiais atvejais bandoma ieškoti šaknų Maskvoje. Tačiau už užnugario juk niekas nestovi… Dar kartą įsižiūrėkime, ar gali TTP būti Maximos savininkų ir Darbo partijos bendras projektas? Nejaugi Lietuvos padangėj teka dar viena saulė iš rytų? Kažkaip nejauku darosi… (Įsižiūrėkime atidžiau)

Politologai ir politiniai veikėjai tikina, kad tautos istorija posūkį daro maždaug kas dvidešimt metų. Pats tas laikas. Nemanau, kad A. Valinskas būtų kvailesnis už daugumą dabartinių Seimo narių. Priešingai – už daugumą protingesnis. Ir pirmojo A. Valinsko sudaryto rinkimų dešimtuko kandidatai būtų protingesni, juk jis su neprotingais nedraugauja.

Tačiau iš pirmo žvilgsnio intriguojantis A.Valinsko projektas yra visiškai banalus, net nuvalkiotas. Ką daro Lietuvos nomenklatūra artėjant rinkimams? Atspėjote – įkuria naują partiją, kuri ją deda į šuns dienas, koneveikia ir visus kitus politinės scenos senbuvius, kurie nuskurdino žmones, sugriovė krašto ūkį, išgrobstė visų mūsų turtą. Kuo partija piktesnė, kuo labiau svaidosi žaibais ir pažadais – tuo geriau. Tačiau po rinkimų netikėtai gali paaiškėti, kad karingoji naujokė tebuvo senosios nomenklatūros rezervinis būrys.

Bet ar balsuotumėte už politiką, kuris viešai giriasi jaunystėje klastojęs dokumentus (už ką buvo išmestas iš universiteto), vėliau piktnaudžiavęs populiarumu (metų metais važinėjęs be vairuotojo pažymėjimo), galiausiai nubaustas už kriminalinį nusikaltimą (melagingai pranešęs apie padėtą bombą), sąmoningai išsityčiojęs iš savo valstybės teisėtvarkos (priteistą baudą atvežęs į priekabą supiltomis vieno cento monetomis)? Už politiką, paskui kurį jau seniai driekiasi įtarinėjimų savinantis svetimą intelektualią nuosavybę šleifas?