Apie mus
Mūsų partneriai
Klubo užuomazgos atsirado tuomet, kai apie 1995 m.Kaune ėmė burtis žmonės,kuriems rūpėjo šalies ir miesto kultūros raida. Siekimas provokuoti intelektualinį diskursą ir liberalias kultūrines nuostatas lėmė, jog atsirado poreikis burtis į klubą
Tuo metu VDU dėstęs vienas Santaros-Šviesos federacijos kūrėjų prof.Vytautas Kavolis buvo geriausias liberaliosios intelektualinės išeivijos srovės patirčių bei visuomeninių įsipareigojimų saugotojo pavyzdys. Klubo misijoje daugelis iniciatorių matė galimybę perimti pokario egzilio patirtį ir pasinaudoti ja po-sovietinės laisvosios rinkos chaose pasimetusių kultūros žmonių ( krizės žmonių , galbūt pasakytų V.Kavolis) sambūriui. Senojo egzilio kultūrinė ir egzistencinė patirtis gali gaivinti vidinį egzilį, arba tuos dabartyje nerimstančius kūrybos žmones, kuriuos dar nesenai Sigitas Geda pavadino vidiniais egzilais.
Buvo aišku, kad vien plunksnos žmonių ratelyje užsidarius, nuo aukštesnių ir bendresnių pilietinių rūpesčių užsisklendus, pakliūvama į narcizišką nuskriaustųjų intelektualų dejonių sceną, kur veidai ir kaukės susimaišo į vieną. Tai greičiau atspindėjo senos sovietinės žmonių "specializacijos" reliktus, negu kažką nauja ir perspektyvaus ateityje.Reikėjo išeiti iš siaurai intelektualinio geto ir pabandyti ieškoti prasmingesnio pilietinio rezonanso kituose besiformuojančiuose visuomenės sluoksniuose. Tuomet "antrieji idėjiniai apkasai" - Santaros-Šviesos federacijos patirtys - tapo natūralia, prasminga, savalaike atsparos vieta.
Kadangi klubo steigėjai tuo pat metu aktyviai dalyvavo ir Santaros-Šviesos veikloje, nebuvo paliauta galvoti, kas toliau. 2000 m. po Santaros -Šviesos konferencijos Anykščiuose buvo apsispręsta kviesti kai kuriuos veteranus ir galimai naujus narius burtis į tokį Klubą, kuriame žaismingai galėtų susitikti trijų elitų visuomenė: 1) plunksnos , meno ir apskritai kūrybos; 2) verslo arba ekonominės galios ir 3) politikos arba valdžios žmones, pripažįstančius tam tikrus Klubo principus. Turint omenyje tradicines ir besiformuojančias mūsų visuomenės interesų grupes, tokiai provizorinei sandarai išlaikyti yra būtinas pirminis ir svarbiausias Klubo principas- niekada netvarkyti Klube savų reikalų. Viešas interesas yra svarbiausias prioritetas visiems Klubo nariams ir svečiams.
Klubas savaime nėra visa aprėpianti neformali organizacija. Tuo pat metu Klubas negali būti be organizacijos, be savo ritualinio reguliamino, leidžiančio nariams jausti, kur prasideda Ir kur baigiasi klubinė veikla - apribota ir santykinai uždara. Siekdami sąsajų su egziline Santaros-Šviesos patirtimi, suprantame, kad tik patys bendriausi, principiniai idėjiniai ryšiai gali būti mezgami. Negalima dukart įbristi į tą pačią upę. Todėl svarbiausiais Klubo orientyrais laikytini keli principai, suformuluoti kone prieš penkiasdešimt metų JAV susirinkusių santariečių:
- Mes tikime žmogumi. Ir šis tikėjimas yra visų pirma pasitikėjimas žmogaus pajėgumu pačiam sau kurti savo gyvenimo prasmę. Jaučiame žmogui neužginčijamą teisę tikėti tuo, kas jį įtikina. Šitoks žmogaus pastanga laimėtas tikėjimas ir duoda jo gyvenimui prasmę. Šį nusistatymą pagerbti kiekvieno žmogaus tikėjimą - koksai jis bebūtų - kaip svarbiausią jo žmoniškumo išraišką, mes vadiname savo humanizmu.
- Mes tikime žmogaus laisve, kaip pagrindine sąlyga pačiam kurti savo gyvenimo prasmę. Individo laisvė remiasi jo pasiryžimu plačiai atsiverti ir stengtis ir kitus atverti visiems dvasiniams pasauliams, iš anksto neatmetant nė vieno. Išplaukia tai, žmogaus tikėjimu galima vadinti, tik iš nuoširdaus susipažinimo su visomis vertybėmis ir pasirinkimo savųjų. Šitokį žmogaus kritinį atvirumą visoms vertybėms, beieškant sau įtikinamiausių, vadiname savo liberalumu.
- Mes tikime lietuvybės prasme . Tikime, kad lietuvybėje mes galime būti pilnais žmonėmis, ir kad jinai gali duoti tai, ko pažangiam ...(praleista dvidešimtojo amžiaus vidurio ) žmogui reikia. Ir tikime, kad ko jai trūksta, tai mes duosime, "Mes turime pasaulį atnešti ir pasodinti mumyse, kad mes patys būtume tas pasaulis " ( A.Nyka-Niliūnas)... Šį tikėjimą lietuvybės verte žmogui ir žmogaus įsipareigojimą lietuvybei vadiname savo lietuviškumu.
Iš tų pirminių principų išplaukia tam tikra Santaros-Šviesos Klubo misijos esmė, paremta kadaise V.Kavolio pasakytais žodžiais:
"Mes užsiangažuojame švelnių rankų politikai žmogiškosios sielos atžvilgiu ir tos politikos įgyvendinimui bendruomenėje. Kaip tiktai šis noras užsitikrinti savo vidinio pasaulio prasmingumą humanistą verčia būti ir efektyviu politiku, nes kitaip jis bus sutriuškintas efektyvių politikų, kurie nėra humanistai. Pasaulyje, kurio tikrovę vis dar definuoja totalitarizmo vaiduokliai, net ir Hamletas turi teisę būti Hamletu vien Ofelijai." ( cit. iš Santara-Šviesa . 25 metų sukaktuvinis leidinys. Chicago, A.Mackaus knygų leidimo fondas, 1979, d.16-17 )