423 metais prieš Kristaus gimimą, per Didžiųjų Dionizijų šventę, Atėnuose buvo pastatyta Aristofano komedija „Debesys“. Konkurse tada ji užėmė tik trečią vietą: pirmąją gavo Kratinas už komediją „Butelis“ (apie paties dramaturgo kovą su alkoholizmu), antrąją Amipsijus, apie kurį beveik nieko nežinome. Jų komedijos neišliko, tuo tarpu „Debesys“ skaitomi ligi šiol.
„Akiračiai", tęsdami apskritųjų stalų diskusijų tradiciją, pateikia skaitytojams vasarą Santaros-Šviesos konferencijoje vykusios diskusijos santrauką. Pasvarstymais apie šios organizacijos be organizacijos veiklą, jos persikėlimą į Lietuvą ir apie tai, kam šiandien naudinga falsifikuoti istoriją dalijosi vienas iš Santaros-Šviesos steigėjų Raimundas Mieželis, prof. Vanda Zaborskaitė, aktorius Regimantas Adomaitis, rašytojai Marcelijus Martinaitis ir Tomas Venclova.
Prie „Akiračių“ apskritojo stalo diskusija apie Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį išsirutoliojo neatsitiktinai, nors šia tema kontraversiškų svarstymų netrūksta. Artėjant šios datos paminėjimo iškilmėms visuomenėje tvyro labai daug nuomonių – ar reikia mums pompastiškų renginių, ar Šv.Brunono nužudymo faktas išties sietinas su valstybės įprasminimu, o gal labiau su evangelizacijos pradžia etc. Pokalbiui prie apskritojo stalo pakvietėme istorikus prof. Zigmantą Kiaupą ir prof. Egidijų Aleksandravičių, Kauno arkivyskupą metropolitą Sigitą Tamkevičių ir filosofą prof. Gintautą Mažeikį.
Norėčiau paliesti KGB veiklą dviems aspektais: pirma, pabandyti nušviesti jos veiklos mechanizmą ir, antra, KGB veikimą Sąjūdžio struktūrų formavimosi ir veiklos metais. Mąstant apie KGB veiklą šiame laikotarpyje, pravartu prisiminti sukauptas žinias apie šios institucijos evoliuciją. Imperijos saugumo tarnybomis susidomėjau pragmatiniais sumetimais, kai po 1991 rugpjūčio 19 -21 d. pučo ir jo pralaimėjimo, subyrėjus Tarybų Sąjungos imperijai, KGB formaliai nutraukė Lietuvoje savo veiklą ir kai Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba sudarė Balio Gajausko vadovaujamą komisiją tų tarnybų veiklai ištirti Lietuvoje, kurios nariu buvau paskirtas. Pagrindinis komisijos tikslas buvo išsiaiškinti, ar Lietuvos Aukščiausioje Taryboje ir Vyriausybėje yra KGB agentų.
Viešasis gyvenimas, o labiausiai – jo kalba, tampa vis labiau buitiškas, privatus, persmelktas šnekamosios kalbos dvasios. Tai akivaizdu, įrodinėti nereikia, bet rūpi kas kita – kodėl ir kaip viešasis diskursas krypsta link naminio ar gatvinio pokalbio retorikos, galiausiai – kokios viso to pasekmės, koks poveikis, atgalinis ryšys ir kalbėjimo būdo nulemtas pakitęs bendravimo pobūdis. Čia kelios mintys apie mūsų viešosios erdvės kolokvizacijos priežastis ir raiškos formas, susietos su viešosios erdvės sampratos analize.
