Mums priklauso tik laikas. Seneka

Dar pridurčiau ir herojai. Na argi rasi dorą lietuvį, kuris nesididžiuotu žymiu plėšiku Tadu Blinda. Turime ne tik jo alų, atributiką, filmą… yra ir kažkas daugiau. Tai mistifikuota aura tvyranti apie šį herojų. Kuo jis toks ypatingas? O gi niekuo, tiesiog eilinis simbolis, per daugel metų nugulęs į lietuvių „kultūrinių normų sandėlį“. Ten yra ir daug daugiau herojų. Tai visi mūsų didieji ir mažieji kunigaikščiai ir kitokio plauko istorinės įžymybės, bei kūrėjai. Kaip Aristotelis būtų pasakęs užsiimantis poezija t.y. save realizavę kitaip negu dauguma, nes nesivadovavo tradicine teorija ir praktika.

„Per gyvenimą patyriau tūkstančius nelaimių ir nesėkmių, ir net kelios jų buvo tikros“, – Markas Tvenas.
Mes jau dvidešimt metų laisvi! Ar tikrai? Tai kodėl kasdien bijome vis labiau? Bijome visko. Atrodo bijoti kitokių ir kitaip mastančių tampa net „madinga“. Nes pasirodo temos kaip kas apsirengęs ar ką naujo nusipirko, o dar geriau kas ką pardavė ar išdavė – visgi išsemiamos. O kažką tai reikia apkalbėti! Nes kitaip… o ne, kaip baisu, kalba gali pasisukti apie pačius pašnekovus. Ir tada gali išaiškėti, tai kas turbūt nužudo griečiau nei greitas maistas (turbūt dėl to jis taip vadinamas).

Dauguma žmonių nuolat skundžiasi. Trūksta laiko.. O ką mes veikiame didžiąją to laiko dalį? Kontroliuojame. Kontroliuojame vaikus, aplinką, bendradarbius, jausmus, kalorijas ir taip be galo. O kam viso to reikia? Ar daug prasmės ir naudos tai suteikia? Žinoma, kad daug, juk jei visko neprižiūrėtume tai gali nutikti, bet kas… Bet ar tikrai rezultatai su mūsų kontrole kažką keičia aplinkoje. Ar daug žmonių pasijunta geriau, nes yra kiekviename žingsnyje stebimi, prižiūrimi, kontroliuojami. Ar tai padidina kūrybingumą, suteikia erdvės klaidoms ir pamokoms iš jos? Galų gale ar griežta kontrolė skatina mąstymą? Ne paklusnumą ir griežtą funkcijų ar pavedimų vykdymą, o mąstymą, mąstymą, kuris suteikia kūrybingus sprendimus, mąstymą, kuris skatina keistis, mąstymą, kuris sujungia prasmes ir vaizdus.

Visi susirūpinę terorizmo sustabdymu. Štai labai paprastas būdas tai padaryti: nustokite jame dalyvauti. Noamas Chomskis
Gyvename pokyčių visuomenėje. Nuolatinė kaita ir visko laikinumas, bei savotiškas nekokybiškumas tapo vidiniu sąmonės standartu. Kodėl skubame? Kur skubame? Ir kokie to vaisiai?