Jauku ir nejauku viduj

 

Suvokti tu Bandai šešėlį

 

Jo paslaptį, žaisme tamsos

 

Gal lieka žvaigždės

 

Lieka dulkės

 

Lietus prasmingas, išlaisvina mintis

 

Saulės gaisrus pažadinu gyventi

 

Suvokti, nesuvokti savęs

 

Bėgti nešant tamsai šviesą

 

Pajudinti likimą, saulę, tiesą

 

Nejudinti, širdį palieka laikas

 

Kam ūžia vėl nakties tyla

 

Kaip slenka milžiniškas tolis

 

Praliejęs šviesas judesio veiksme

 

Sužimba žvaigždės

 

Gesta nematytas miegas

 

Atskrenda vėl nauja aušra

 

Suvokti ir save pakeisti

 

Pakeisti, kad nereiktu keist tiesą

 

Įprasminant beribį laiką

 

Paliečiant ilgesį prie jau antrų jausmų

 

Kodėl blogai? Kur parašyta?

 

Ar tik ledas atveria akis?

 

Gyventi, tai ne neklysti

 

Gyventi,

 

Kurti vėl ir vėl save