Jauku ir nejauku viduj
Suvokti tu Bandai šešėlį
Jo paslaptį, žaisme tamsos
Gal lieka žvaigždės
Lieka dulkės
Lietus prasmingas, išlaisvina mintis
Saulės gaisrus pažadinu gyventi
Suvokti, nesuvokti savęs
Bėgti nešant tamsai šviesą
Pajudinti likimą, saulę, tiesą
Nejudinti, širdį palieka laikas
Kam ūžia vėl nakties tyla
Kaip slenka milžiniškas tolis
Praliejęs šviesas judesio veiksme
Sužimba žvaigždės
Gesta nematytas miegas
Atskrenda vėl nauja aušra
Suvokti ir save pakeisti
Pakeisti, kad nereiktu keist tiesą
Įprasminant beribį laiką
Paliečiant ilgesį prie jau antrų jausmų
Kodėl blogai? Kur parašyta?
Ar tik ledas atveria akis?
Gyventi, tai ne neklysti
Gyventi,
Kurti vėl ir vėl save