***

Gamta, knyga ir žmogus

Kaip skamba nata naktyje

Ar mistika smelkia pramerktas akis

Ar galima lietų pajaust

Pripildyk šviesą giliai savyje,

Suraskime kilmę savęs

Neriekia galvot, įjausti save

Geriau per didžiuosius karus

Materija karo nelaimės savyje

Žmogus turėjo Rikos

Suvokęs kelius ir bekelės ydos

Taisyti smagiau nei griaut piktai

Sugriaukim save...

Netikrus jausmus...

Statykim svajonėm sparnus.

Kilti gali tik skridęs žmogus

Tai gal lipdykim sparnus.

Žmogaus... ne mašinos.