Ar užteks drąsos ir laiko
Nežinau.. o kam to reik?
Skrendant žemėje virš laiko
Realybė vėl nublanks
Kam iliuzijos realybė
Tikrai tai, kas viduje
Protas nesuvoks, ką jaučia vaikas
Gimsta meilė širdyje..
Kiek gyvenom? Kiek kentėjom?
Ar dar reikia laiką tęst..
Egzistuoja jis dėl vieno
Kad galėtume apakt
Sunaikint save ir kurti
Nešti šviesą širdyje...
Akys tam, kad suklaidintu.
O paklydome visi
Gal sugrįžkim iš labirintų,
Kad ir vėl švytėtume..
Akyse amžinos tiesos liepsna.
Skristi galime ir be leidimo
Reikia rasti dieną savyje
Ir kalbėti...
Kelias tęsiasi, bet neina pats.