Ar užteks drąsos ir laiko

 

Nežinau.. o kam to reik?

 

Skrendant žemėje virš laiko

 

Realybė vėl nublanks

 

Kam iliuzijos realybė

 

Tikrai tai, kas viduje

 

Protas nesuvoks, ką jaučia vaikas

 

Gimsta meilė širdyje..

 

Kiek gyvenom? Kiek kentėjom?

 

Ar dar reikia laiką tęst..

 

Egzistuoja jis dėl vieno

 

Kad galėtume apakt

 

Sunaikint save ir kurti

 

Nešti šviesą širdyje...

 

Akys tam, kad suklaidintu.

 

O paklydome visi

 

Gal sugrįžkim iš labirintų,

 

Kad ir vėl švytėtume..

 

Akyse amžinos tiesos liepsna.

 

Skristi galime ir be leidimo

 

Reikia rasti dieną savyje

 

Ir kalbėti...

 

Kelias tęsiasi, bet neina pats.