Namuos liūdna, kraupi tyla.
Daiktai, net keista mėtos
Mamos širdy skaudi gėla
Ir aš nerandu vietos.
Palieka tėtis mus...
Už ką brangus, tėveli?
Daugiau negrįši į namus?
Širdis neverkt negali.
Aš puoliau tau ant kaklo
Tėveli, nepalik.
O tu kraujais pravirkęs
Išėjai vienąsyk.
Ir tu verkei, vaitojai...
Sudie, dukra brangi!
Bet argi pagalvojai
Kad liks gėla širdy?