Normaliai nereaguoju į negatyvius komentarus, liečiančius mano straipsnius. Kiekvienas turi teisę išreikšti savo nuomonę, ir man tas visai suprantama. Tačiau penkių žymių istorikų, toliau penketukas, pasirašytas atsakymas („Dar kartą apie istoriją ir istorikus“, Akiračiai, nr. 9) į mano skiltį („Istorija ir istorikai“, Akiračiai, nr. 7) reikalauja reagavimo, nes jame pernelyg daug iškreiptų faktų ir nepagrįstų insinuacijų.
Pirmiausia penketukas mane apkaltina „nedviprasmišku“ pasiūlymu „nebefinansuoti Lietuvos istorijos instituto.“ Nežinau ką čia ir besakyti, nes tokio pasiūlymo skiltyje nėra, o tik mintis, kad istorikai nebijotų politikų finansinio šantažo, nes jo nebus, bet jei ir būtų, istorikams tam tikra prasme tas išeitų į naudą, nes jie nepriklausytų nuo tiesioginės ar netiesioginės valdžios įtakos.
Autoriaus straipsniai: