Kovo 11-12 dienomis Lietuvos ambasados ir kelių lietuviškų organizacijų kvietimu Londone ir Kembridže lankėsi Europos Parlamento narys prof. Leonidas Donskis. Apsilankymo metu jis skaite tris paskaitas – dvi anglų kalba ir vieną lietuviškai. Pirmoji, organizuota Britanijos-Lietuvos draugijos, vyko University College London. Paskaitoje, kurios tema „Dvi Europos, priverstos tapti viena“, L. Donskis akcentavo, jog Rytų Europos sąvoka, kurią dažnai naudojame kultūros prasme, iš esmės yra paviršutiniška ir dirbtinė. Tai lyg iš XVIII amžiaus besidriekianti nuostata, dalinanti žmones į „apsišvietusius ir išsilavinusius“ vakariečius (Respublica literaria) ir „barbariškus“ rytiečius, kuri neturi pagrindo šiandieninėje Europoje. Prelegento teigimu, mūsų dienomis niekas neturi teisės į vieną istorijos aiškinimą. Tiek viena, tiek kita pusė galėtų būti imlesnė viena kitos patirčiai. Pavyzdžiui, Rytų Europos tautos galėtų praturtinti vakarietiškąją patirtį sugebėjimu užmegzti intesyvų dialogą tarp kultūrų.
Paskaita „Lietuva XXI amžiaus pradžioje: dilemos, viltys ir nusivylimai“ vyko Lietuvos ambasadoje ir buvo surengta bendarbiaujant su Londono Santaros Šviesos klubu. Iš kitų susitikimų ši paskaita buvo labiausiai neformali ir išsiskyrė betarpišku bendravimu: teiginiai, išsakyti paskaitoje, tapo pretekstu diskusijai. L. Donskiui puikiai pavyko įtraukti auditoriją į pašnekesį apie Lietuvos problemas, įdėmiai išklausant, kaip žmonės jas jaučia čia, Londone, ir tiksliai apibendrinant jų pasisakymus.
Pakutiniąją paskaitą L. Donskis skaite Kembridže, kur susirinko Kembridžo ir Oksfordo akademinė lietuvių bendruomenė. Paskaitos tema buvo “Mažųjų šalių identitetas ir dilemos Europos Sąjungoje”. Pradėdamas įžvalgomis iš čekų rašytojo Milano Kundaros romano „Nepakeliamas būties lengvumas“, profesorius pateikė Levo Karsavino, Vosyliaus Sezemano, Stasio Šalkauskio ir kitų, kurie pasirinko gyventi ir kurti Lietuvoje, pavyzdžius ir pabrėže bendražmogiškąją jų darbų svarbą. Pranešėjas akcentavo, jog identitetas yra ne vien tai, ką apie save galvojame, bet ir tai, ką kiti apie mus mano.
Susitikimuose prof. L.Donskiui buvo pateikta pačių įvairiausių klausimų, kuriuos vargu ar būtų galima kaip nors sugrupuoti – nuo Lietuvos gyvenimo aktualijų iki situacijos Libijoje. Tačiau vienas ir tas pats klausimas buvo užduotas visuose susitikimuose – tai emigracija ir jos padariniai Lietuvai. Profesorius atsakė, jog pasirinkti, kur gyventi, yra žmogaus teisė; nerimą kelia ne pati emigracija, bet jos mastai. L. Donskio nuomone, pagrindinė pastanga turėtų būti kurti tokią šalį, tokią Lietuvą, kurioje būtų patrauklu gyventi. Kita vertus, emigracija jau parodė, kad išmoko gyventi su Lietuva; klausimas yra, ar Lietuva išmoks gyventi su savo diaspora?