Balandžio 24 d. daugiau kaip pusė šimto giminių ir bičiulių susirinko Lemonte, netoli Čikagos atsisveikinti su profesorium Julium Šmulkščiu. Velionis prieš tai buvo sudegintas, o pelenai jo pageidavimu bus parvežti į Vilnių ir palaidoti Antakalnio kapinėse – ten, kur palaidotas ir kitas studentų Santaros pradininkas Vytautas Kavolis.
Istoriją ir politinius mokslus Šmulkštys studijavo Ilinojaus universitete, o doktoratą įgijo Indianos universitete. To universiteto Fort Wayne filiale dėstė politinius mokslus, po kurio laiko tapo politologijos katedros vedėju, o dar vėliau – humanitarinių mokslų dekanu. 1994 metais išėjo į pensiją.
Valdą Adamkų išrinkus Lietuvos prezidentu, Šmulkštys buvo paskirtas patarėju politiniams klausimams ir daug prisidėjo prie gerų santykių su žydų bendruomene atkūrimo, kurie buvo gerokai pašliję dėl kai kurių lietuvių talkos vokiečiams naikinant Lietuvos žydus. Antrosios prezidento V. Adamkaus kadencijos pradžioje sušlubavus sveikatai grįžo į JAV ir ten gyveno, aktyviai bendradarbiavo „Akiračių“ mėnraštyje ir, kiek leido sveikata, Santaros-Šviesos veikloje.
Atsisveikinimą vedė Vytautas Germanas. Santaros-Šviesos vardu atsisveikino Lakštuonė Vėžienė. Tomas Remeikis atkreipė dėmesį į mokslinį velionio darbą, Horstas Žibas pasidalino prisiminimas iš bendravimo Lietuvoje, o A. Zaparackas – apie talką Detroito lietuviškai radijo programai. Zenonas Rekašius skundėsi netekęs gero draugo ir patarėjo.
Atsisveikinimą baigė artimieji: brolis Liudas, sūnus Linas, duktė Inga ir vaikaičiai.