Per beveik du nepriklausomybės dešimtmečius Lietuvoje susiklostė tokia Aukštojo mokslo padėtis, kad šios srities reforma tapo beveik būtinybe. Tai rodo vien aukštųjų mokyklų ir į jas stojančių studentų skaičiai trijų su puse milijonų gyventojų krašte. Šiais metais į 20 universitetų bei jų filialų ir 24 kolegijas stojo 36991 pageidaujantys studijuoti abiturientai.

Turbūt pats skaudžiausias priekaištas ir šmeižtas, kokį tik galima sugalvoti nuo komunistų į Vakarus pasitraukusiems lietuvių išeiviams – kad jie bendradarbiavo su sovietų saugumu, populiariai vadinama KGB t.y., su tais, kurie skriaudė, persekiojo, trėmė ar kitaip varžė okupuotos Lietuvos gyventojų teises.

(pastabas ir pasiūlymus siųskite info@akiraciai.lt)

Išsivaduodama iš sovietinės okupacijos ir aneksijos Lietuva sugebėjo atstatomai nepriklausomai valstybei pakloti visai neblogus teisinius pamatus – Konstituciją. Iškilusius neaiškumus Lietuvoje aiškina Konstitucinis teismas, o jo sprendimai kartais sukelia nemažai ginčų visuomenėje. Taip, pavyzdžiui, buvo Aukščiausiajam teismui priėmus sprendimus prezidento R. Pakso byloje, kurie atrodė prieštaravo Konstitucinio teismo sprendimui. Daug ginčų sukėlė dvigubos pilietybės klausimas ir t.t. O vėliausias nuomonių susikryžiavimas – tarp europarlamentaro V. Landsbergio dėl prezidento V. Adamkaus kreipimosi į Konstitucinį teismą, prašant paaiškinimo ar Seimas, vilkindamas prezidento teikimo svarstymą, nelaužo Konstitucijos.

Nereikia stebėtis, jei konstituciniai klausimai lietuvių visuomenėje dar kartais įneša šiek tik painiavos. Lietuva dar neturi tvirtų demokratijos tradicijų, per daug nepalanki buvo mūsų istorinė patirtis. Padėtį dar labiau komplikuoja ir kai kurie terminai.